Visi žmonės turi tikslų ir svajonių, bet tik nedaugelis galiausiai pasiekia tuos tikslus. Kuo gi tie žmonės skiriasi nuo visų kitų? Ogi tuo, kad juos kasdien lydi disciplina. Būtent disciplina, arba, kitaip sakant, drausmė, lemia tai, kaip sėkmingai susitvarkome su užduotimis ir įveikiame iškylančius sunkumus.
Turbūt sutiktumėte, kad šiuo metu vyrauja gan neigiamas požiūris į drausmę. Ji suprantama kaip savotiška vergija ir nelaisvė, bet ar iš tikrųjų taip ir yra?
Jau rašiau, kodėl motyvacija nemotyvuoja, o dabar noriu pateikti porą didžiausių ir pavojingiausių mitų apie drausmę ir pabandysiu juos paneigti.
1 mitas. Drausmė ir kūryba nesuderinamos.
Kai girdžiu kažką panašaus, pagalvoju apie žinomus menininkus, kompozitorius, rašytojus ir kitus kūrėjus. Skaitant jų biografijas aiškėja, kad daugelis genijų dirbo daug, įtemptai ir nelaukdavo įkvėpimo. Nors ne, Somerset Maugham laukdavo įkvėpimo – kaip gerai, kad jis ateidavo kiekvieną dieną, lygiai 9 valandą 😉
Gali susidaryti įspūdis, jog disciplina yra įkvėpimo priešė. Galbūt įkvėpimas yra disciplinos priešas, bet disciplina, mano manymu, yra geriausia įkvėpimo draugė. Visų pirma, disciplina leidžia mums susikaupti, išspręsti visus buitinius klausimus, atsikratyti kaltės jausmo, o to rezultatas yra atsiradusi energija, kurią galime nukreipti ten, kur norime.
Antra, tyrimai atskleidė, jog “Eureka!” momentai, kurie, atrodytų, kyla iš niekur, iš tikrųjų yra įtempto smegenų darbo rezultatas. Kevinas Ashtonas savo knygoje “How to fly a horse” rašo, jog įkvėpimo šaltinis yra laikas, tyrinėjimas ir praktika, problemų sprendimas, ėjimas klaidų ir bandymų keliu, patirties įsisąmoninimas ir tobulėjimas.
Visos knygos, kurios žada pateikti „90 patikrintų būdų įveikti krizę ir rasti motyvacijos”, iš tikrųjų siūlo imtis realių veiksmų, o ne laukti įkvėpimo. Ne, disciplina nepakeis įkvėpimo, ji reikalinga tam, kad priverstų smegenis veikti, siekti įkvėpimo, o ne nuolankiai jo laukti. Mano patirtis rodo, kad prisivertus rašyti straipsnį ar atlikti analizę (kas man yra kūrybinis darbas), tai visai greitai atsiranda ir įkvėpimo, ir įžvalgų. Na, tikrai daug greičiau, negu paprasčiausiai laukiant 🙂
2 mitas. Disciplina ir laimė nesuderinamos.
Šis mitas yra grindžiamas įsitikinimu, kad sveikas maistas būtinai yra neskanus, gera muzika – nuobodi, sportas negali būti įdomus, sunkus darbas (protinis ir fizinis) vargina… T.y. viskas, kas reikalauja drausmės ir savikontrolės, yra susiję su neigiamais jausmais ir emocijomis, ir, vadinasi, nesuderinama su laime ir smagiu bei įdomiu gyvenimu.
Bet už atkaklumą atlyginama, fizinio krūvio metu išsiskiria laimės hormonai, visus skonius gali pakeisti ir pagaminti skanų maistą. Netgi pasakysiu daugiau: jei maistas yra naudingas, turintis daug vertingų medžiagų ir subalansuotas, bet neskanus, tai nėra sveikas maistas.
Kita vertus, yra daug veiklų ar darbų, kurie pagal apibrėžimą tiesiog negali suteikti malonumo ir džiaugsmo, bet juos vis dėlto reikia atlikti. Ir tai padaryti reikia bent jau todėl, kad tarp jų atlikimo ir mūsų laimės yra tiesioginis ryšys. Pavyzdžiui, daugelis žmonių nemėgsta sportuoti, nes nusivylė sportu dar mokykloje, tačiau pabandę dabar, atrastų sporto žavesį. Bet yra ir tokių, kurie niekada negalės pamėgti sporto, nepaisant jo naudos smegenims ir kūnui. Ir šioje vietoje jiems gali padėti ne motyvacija ir autohipnozė, o drausmė.
Be to, daug kas priklauso nuo mūsų požiūrio. Manau, kad sunku nepatirti džiaugsmo ir pasitenkinimo įveikus save ir pasiekus savo tikslų. Net šiame procese galima jaustis laimingam vien nuo minties, kad turite valios ir gebate susitvarkyti su užduotimi.
Taigi drausmė per rezultato pasiekimą suteikia žmogui tą emocinę būseną, kuri, pasak tų, kurie vis dar laukia įkvėpimo ir amžinai viską atidėlioja, yra būtina norint pasiekti šį rezultatą. Vadinasi, tikroji laimė ateina kartu su disciplina. Tai ką gi tuomet darysime su motyvacija? Metame balastą už borto? Jokiu būdu ne! Tiesiog pakeiskime požiūrį į motyvacinius produktus.
Motyvacija yra labai tinkamas dalykas, kai ji mums parodo ateities vaizdą, kas mūsų laukia, jeigu susiimsime ir disciplinuotai eisime pirmyn. Motyvacija yra gerai, kai ji primena, kam mums reikia savikontrolės ir nuolatinio judėjimo.
Todėl būtinai žiūrėkite motyvacinius filmukus, skaitykite motyvacines knygas ir straipsnius. O dar geriau – ieškokite ir ugdykite savyje vidinę motyvaciją. Galvokite apie savo tikslus, svajokite apie juos, planuokite, kaip juos pasieksite, pieškite ateities vaizdus.
Tegul motyvacija įkvepia jus išeiti į jūrą, o disciplina duoda jėgų ir atkaklumo nuplaukti iki svajonės. Linkiu sėkmingos kelionės!
